Vis dažniau besidairydami po rinką galime pamatyti, jog daugelis verslų savo veikloje deklaruoja tvarumo, ekologijos vertybes bei principus. Pastaraisiai vadovautis skatina tiek globaliniai pokyčiai, tiek ir vartotojų interesai – kokybe ir socialine atsakomybe paremti poreikiai. Tačiau, ar visi prekiniai ženklai tikrai teisingai supranta tvarumo prasmę ir kaip jis įgyvendinamas iš tikrųjų?
Žaliasis melas – tvarumas nėra tik sąvoka ant pakuotės
Neretai skelbiamos prekės ženklų žaliosios iniciatyvos, išties sukuria įmonei tiek vidinę, tiek išorinę pridėtinę vertę – pradedant organizacijos strategija ir darbuotojų motyvacija, baigiant konkurenciniu pranašumu ir reputacija. Tačiau „žalia“ komunikacija ir etiketė, pasak ekspertų, neapibrėžia tvarumo sąvokos ir daugeliu atvejų, sunku pasakyti, kurie prekės ženklai tikrai atitinka aukščiausius standartus, o kas tėra, vadinamasis žaliasis melas, siekiant prekinio ženklo tvirtesnės pozicijos rinkoje ir didesnio klientų dėmesio.
Tvarumas – taip pat nėra tik ekologiškos medžiagos. Tai puikiai įrodė parduotuvių tinklas „H&M“, pasak kurių, kolekcija „H&M Conscious“ buvo pagaminta iš tvaresnių, ekologiškų medžiagų: organinės medvilnės, perdirbto polisterio. Tiesa, įmonė negalėjo paaiškinti vartotojų tarnybai, kuo šios medžiagos palankesnės aplinkai ir kaip prisideda prie ekologijos.
Tvarumą apibrėžiantys teisės aktai yra numatyti Didžiojoje Britanijoje, Kalifornijoje ir kitose šalyse. ES 2018 metais įtvirtino Nefinansinės atskaitomybės direktyvą, tačiau 2020 metais atliktas tyrimas parodė, jog iš 110 drabužių ir tekstilės įmonių, mažiau nei pusė išdėstė savo politiką ir tikslus klimato kaitos, gamtos išteklių, taršos atžvilgiu, taip pat nedaugelis prekės ženklų, tvarumą patvirtinančius duomenis pateikia specialiose ataskaitose.
Taigi akivaizdu, jog dažnai tvarumas labiau išnaudojamas reklamos tikslais, o ne siekiant klientams pasiūlyti išties saugų, patikimą produktą, tačiau tokia reklama turi tik trumpalaikį poveikį, kuris vėliau gali atsiliepti ir neigiamai.
Netikra ekologija – tikram vartotojui
Paradoksalu, tačiau renkantis prekės ženklus, kurie vadovaujasi tvarumo principais, į juos reikia žiūrėti pro padidinamąjį stiklą, nes riba tarp tvaraus prekės ženklo įvaizdžio ir tvaraus produkto – labai plona.
Neveltui rinkoje yra atsiradusi sąvoka – netikri ekologiški produktai. Juos siūlo tie prekiniai ženklai, kurie tinkamų reklamos priemonių ir vizualinio identiteto pagalba sukuria ekologiško produkto įspūdį, tačiau iš tikrųjų parduoda įprastus gaminius arba atitinkančius vieną ar vos kelias ekologiškų produktų ypatybes. Kartais akcentuojamas, pavyzdžiui, vienas saugus ingredientas, bet nėra tiksliai išsiaiškinama, iš kur jis buvo gabenamas, kaip saugomas, gaminamas ir pan. Arba šablonine jau tampanti – „produktus BE“ reprezentuojanti etiketė (be palmių aliejaus, be cukraus, be parabenų), tačiau vartotojui nėra nurodoma, kuo jie keičiami.
Abejonių ekologija gali kelti ir kiti prekinių ženklų sprendimai, į kuriuos ne visada atkreipiamas dėmesys. Pavyzdžiui, ekologiški produktai supakuoti į plastikines pakuotes arba atvirkščiai – ekologiškoje, patrauklioje pakuotėje pardavinėjami paprasti gaminiai. Tai tik įrodo, koks paveikus gali būti vos vienas efektyvus elementas reklamoje.
Galima tikėtis, jog didesnį atsakingumą paskatins nauja tendencija – nuo šiol ant etikečių ir pakuočių žymima, kiek produktas kenkia gamtai, todėl ateityje prekės ženklai galės konkuruoti ne tik kaina, bet ir dėmesiu ekologijai.
Tvarumas – ne ekologiški ingredientai, o ilgalaikių procesų grandinė
Įmonių tvarumas dažnai apibrėžiamas naudojant trigubą – ekonominių, aplinkos ir socialinių rodiklių (TBL) visumą. TBL remiasi integruotu tvarumo požiūriu – trys aspektai vertinami kaip tarpusavyje susiję ir vienodai svarbūs bei apima viena kitą sustiprinančias sritis. Prekės ženklas turi būti ekologiškas, socialiai atsakingas ir ekonomiškai sėkmingas. Siekiant tai pritaikyti savo prekiniams ženklams, įmonėms gali tekti pakeisti ne tik pakuotes, bet ir pačius produktus, procesus bei verslo modelius ir būtent šiuos pokyčius akcentuoti reklaminėse kampanijose.
Labai svarbu, jog tvarumas integruotųsi į pagrindinę įmonės veiklą, būtų identiteto dalimi, o ne veiktų tik kaip papildomas marketingo elementas, nes tai negarantuoja sėkmės prekės ženklui, o priešingai – vartotojams gali kelti neigiamas asociacijas dėl klaidinančios informacijos, nepateisintų lūkesčių. Reikia pabrėžti, jog tvarumas – nuolatinė plėtra, įtraukiant labiausiai suinteresuotus asmenis.
Prekės ženklai, siekiantys įsitvirtinti ekologiją skatinančioje rinkoje, turi parodyti visapusišką atsakomybę bei orientuotis į ilgalaikę perspektyvą, atitikti tam tikrus reikalavimus – jau minėtus TBL, arba ESG (angl. environmetal, social, governance indicators), kurie parodo, ar įmonė gerai elgiasi su savo darbuotojais, klientais, visuomene, ar atsakingai naudoja išteklius ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai.